Balandį išvykus žmogui, apie kurį negalėjau nepagalvoti bent kartą per dieną, atrodė, kad bus tikrai sunku. Sunku ne tai, kad jo nematysiu, o tiesiog suvokti, kad jis yra už tūkstančių kilometrų. Kad negalėsiu bet kada jam brukštelti žinutės ar suorganizuoti spontanišką susitikimą.
O nutiko visai atvirkščiai... Žinodama, kad maždaug po mėnesio jis atvyksta praleisti čia atostogų, nerimauju labiau negu prieš jam išvykstant. Ne dėl to, kad kažko tikiuosi, o tiesiog nenoriu, kad jis atvažiuotų... Aš jo tiesiog nesiilgiu.
Atsisveikindama su juo prieš kelionę, nejaučiau nieko. Stovėjau ir leidausi apkabinama ir pabučiuojama. Iki šiol prisimenu jo žvilgsnį kai jis dar kartą atsigręžė į mane ir paskutinį kartą pabučiavo skruostą. Aš jį palydėjau bejausmiu žvilgsniu.
Nuo to laiko jam nerašiau. Parašiau tik kartą, kelios dienos po jo išvykimo ir daugiau niekada. Esu tikra, kad jeigu jis norėtų, parašytų man pats. O man per tą laiką visai nebuvo reikalingas kalbėjimas su juo... Kartais taip niežti jam ištarti: "Tu išvažiavai ir todėl Tau neturi rūpėti kaip aš gyvenu, nes dabar Tu nebe mano gyvenimo dalis..."
Šią vasarą be galo pamėgau džinsinius drabužius. Niekada nebuvau didelė džinsinio audinio gerbėja, man visada daug maloniau ir žaviau atrodė kiti audiniai. Dabar atradau jį iš naujo, ir negaliu ramiai parduotuvėje pro jį praeiti.
Kita mano aistra šiais metais - skaros ir šalikai, nuolat naudoju juos kaip plaukų aksesuarus. Nuolat atrandu kokį naują ir vis įdomesnį būdą kaip juos rišėti.
Ch. C.
O nutiko visai atvirkščiai... Žinodama, kad maždaug po mėnesio jis atvyksta praleisti čia atostogų, nerimauju labiau negu prieš jam išvykstant. Ne dėl to, kad kažko tikiuosi, o tiesiog nenoriu, kad jis atvažiuotų... Aš jo tiesiog nesiilgiu.
Atsisveikindama su juo prieš kelionę, nejaučiau nieko. Stovėjau ir leidausi apkabinama ir pabučiuojama. Iki šiol prisimenu jo žvilgsnį kai jis dar kartą atsigręžė į mane ir paskutinį kartą pabučiavo skruostą. Aš jį palydėjau bejausmiu žvilgsniu.
Nuo to laiko jam nerašiau. Parašiau tik kartą, kelios dienos po jo išvykimo ir daugiau niekada. Esu tikra, kad jeigu jis norėtų, parašytų man pats. O man per tą laiką visai nebuvo reikalingas kalbėjimas su juo... Kartais taip niežti jam ištarti: "Tu išvažiavai ir todėl Tau neturi rūpėti kaip aš gyvenu, nes dabar Tu nebe mano gyvenimo dalis..."
Šią vasarą be galo pamėgau džinsinius drabužius. Niekada nebuvau didelė džinsinio audinio gerbėja, man visada daug maloniau ir žaviau atrodė kiti audiniai. Dabar atradau jį iš naujo, ir negaliu ramiai parduotuvėje pro jį praeiti.
Kita mano aistra šiais metais - skaros ir šalikai, nuolat naudoju juos kaip plaukų aksesuarus. Nuolat atrandu kokį naują ir vis įdomesnį būdą kaip juos rišėti.
Ch. C.