Tikriausiai niekada nesiliausiu stebėtis kiek daug galima sužinoti apie žmogų atvirai su juo pasikalbėjus po kelių (ar daugiau) bokalų alaus. Niekada negalima tvirtai teigti, jog gerai pažįstame žmogų su kuriuo bendraujame, linksminamės vakarėliuose, susitinkame išgerti alaus, susirašinėjame, stebime draugų kompanijoje. Gerai pažinoti galime tik kaukę, kurią jis užsideda būdamas būryje draugų. Kaukę, po kuria slepiami vidiniai išgyvenimai, nuoskaudos, sielos žaizdos, baimės, dvejonės, neišsipildę lūkesčiai ir svajonės. Kaukę, kuri kartais nukrenta ir mes pamatome kiek daug nežinojome ir koks neišsiamiamas jo vidus. Stebiuosi, koks begalinis žmogaus pažinimo kelias.Ch. C.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą