Kai kurie, tikriausiai, nustebtų, kodėl aš trykštauju džiaugsmu, kai mano kursinis darbas (atseit labai rimtas darbas, į kurį turėjau sutelkti visas savo jėgas, mintis ir galvoti apie jį ištisas naktis, pfff... juokinga) buvo įvertintas menku šešetuku. Nesijaudinu. Kodėl turėčiau...? Kai komisijos pirmininkė tesugebėjo pasakyti: "Nepergyvenkite.", o prieš tai mane (kaip ir visus kitus) "aprėkti". Bet ar tai svarbu...? Atsirinkau ir išklausiau tas pastabas, kurios tikrai lietė mano darbą. Žinosiu, ką padariau blogai ir ateity stengsiuosi tokių klaidų nedaryti. Tačiau nesuprantu tų dėstytojų, kurie kalbėjo kalbėjo ir nepasakė nieko vertingo, tiktai grūdo savo nuomonę ir net neleido tarti žodžio ir apsiginti nuo "puolimo".
Iš tikrųjų, nesigailiu nė vienos šios sesijos akimirkos. Nesigailiu, kad vakarais išlėkdavau su draugais į gamtą, į miestą. Aš GYVENAU, DŽIAUGIAUSIU, MYLĖJAU, SVAJOJAU, JUOKIAUSI! Aš buvau LAIMINGA. Pažinau naujų žmonių: per kelias pastarąsias savaites mano pažįstamųjų ratas pasipildė dešimčia naujų žmonių. Kas dar galėtų pasigirti tokiais atradimais? Nesigailiu nė vienos minutės, kai nesimokiau ir pasidaviau spontaniškumui, beprotiškoms idėjoms, nuotykiams.
Šiandien aš laiminga. Džiaugiuosi, kad pagaliau viskas baigėsi. Pagaliau galiu džiaugtis vasara taip, kaip ji to verta. Galėsiu sapnuoti tai, ką noriu ir kas man patinka. Galėsiu užsiimti tuo, kas man teikia begalinį malonumą. Kalbėdama su artimais žmonėmis, galėsiu jų klausytis ir negalvoti, kad kažkur guli neužbaigtas referatas, kad rytoj laukia egzaminas, kad šią naktį nemiegosiu, nes mokysiuos. Visas dėmesys bus sutelktas į gėrį, kuris mane supa: šeima, draugai, gamta, saulė, dangus, gėlės. Pagaliau, galėsiu imtis drabužių siuvimo ir įgyvendinti visas idėjas, kurių tiek daug susikaupė per šį semestrą. Pagaliau galėsiu pasirūpinti savo mylimaisiais kaktusais: persodinti, sutvarkyti juos ant palangių, pasidžiaugti jų žiedais, "paplepėti" su jais. Aš net galėsiu išsiskalbti drabužius, susitvarkyti drabužių spintą, knygų lentynas, pėdkelnių stalčius, rytais net turėsiu laiko pasikloti lovą! Argi tai nenuostabu! Niekada nemaniau, kad tokių darbų planavimas gali suteikti tiek džiaugsmo, ir kad kada nors aš negalėsiu sulaukti, kol tai padarysiu.
Kartais taip ir norisi mesti baltą pirštinę vasarai ir sušukti: "Vasara, aš ateinu pasiimti to, ką beprotiško esi man paruošusi šįkart!"
Iš tikrųjų, nesigailiu nė vienos šios sesijos akimirkos. Nesigailiu, kad vakarais išlėkdavau su draugais į gamtą, į miestą. Aš GYVENAU, DŽIAUGIAUSIU, MYLĖJAU, SVAJOJAU, JUOKIAUSI! Aš buvau LAIMINGA. Pažinau naujų žmonių: per kelias pastarąsias savaites mano pažįstamųjų ratas pasipildė dešimčia naujų žmonių. Kas dar galėtų pasigirti tokiais atradimais? Nesigailiu nė vienos minutės, kai nesimokiau ir pasidaviau spontaniškumui, beprotiškoms idėjoms, nuotykiams.
Po dvidešimties metų būsi labiau nusivylęs dalykais, kurių nedarei, negu tais, kuriuos darei. Taigi, išplauk iš ramybės uosto. Pagauk pasatą savo burėms. Tyrinėk. Svajok. Atrask. /M. T./
Šiandien aš laiminga. Džiaugiuosi, kad pagaliau viskas baigėsi. Pagaliau galiu džiaugtis vasara taip, kaip ji to verta. Galėsiu sapnuoti tai, ką noriu ir kas man patinka. Galėsiu užsiimti tuo, kas man teikia begalinį malonumą. Kalbėdama su artimais žmonėmis, galėsiu jų klausytis ir negalvoti, kad kažkur guli neužbaigtas referatas, kad rytoj laukia egzaminas, kad šią naktį nemiegosiu, nes mokysiuos. Visas dėmesys bus sutelktas į gėrį, kuris mane supa: šeima, draugai, gamta, saulė, dangus, gėlės. Pagaliau, galėsiu imtis drabužių siuvimo ir įgyvendinti visas idėjas, kurių tiek daug susikaupė per šį semestrą. Pagaliau galėsiu pasirūpinti savo mylimaisiais kaktusais: persodinti, sutvarkyti juos ant palangių, pasidžiaugti jų žiedais, "paplepėti" su jais. Aš net galėsiu išsiskalbti drabužius, susitvarkyti drabužių spintą, knygų lentynas, pėdkelnių stalčius, rytais net turėsiu laiko pasikloti lovą! Argi tai nenuostabu! Niekada nemaniau, kad tokių darbų planavimas gali suteikti tiek džiaugsmo, ir kad kada nors aš negalėsiu sulaukti, kol tai padarysiu.Kartais taip ir norisi mesti baltą pirštinę vasarai ir sušukti: "Vasara, aš ateinu pasiimti to, ką beprotiško esi man paruošusi šįkart!"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą