Iš tikrųjų šis blogas “konservuojasi” jau apie metus.. Tačiau aš nuolat neatrandu laiko pasidalinti savo mintimis, jos dažniausiai taip ir lieka man vienai. Ir kiek kartų brangi mano draugė Laura sakė: “Ana, rašyk blogą! Rašyk!” . Tikiuosi aš pagaliau tam subrendau!
Kaip save apibūdinti, nuo ko pradėti.. <think> juk tokiu įrašu dažniausiai ir pradedami blogai. Deja, apie save kalbėti aš mažiausiai mėgstu. Kaip gali pats žmogus apibūnti save? Mano nuomone, tai tiesiog neįmanoma.. Ir net jeigu kam nors atrodo, kad pavyko tai padaryti, abejoju, kad apibūdinimas bus objektyvus.. Vistiek norom nenorom, daugiau ar mažiau stengiamasi save pritempti prie įsivaizdujamo idealo..
Kas geriau gali apibūdinti žmogų, jei ne jo pomėgiai ir aistra tam tikriems dalykams. AŠ PASIRINKAU GĖLES.
Gėlės.. Mėgstu gėles ir be jų neįsivaizduoju savo pasaulio.. Gėles neriu, mezgu, piešiu, siuvinėju.. ir kitaip kuriu. Ir kai šiemet per gimtadienį gavau dovanų knygą “100 nertų gėlių”, pirmoji kilusi mintis: Dabar galėsiu visą save apnerti gėlėmis! Galėsiu būti kaip didelė pieva arba milžiniška gėlių puokštė :D skamba iš tikrųjų keistai.. Tačiau negaliu neįsivaizduoti kaip niūrią miesto kasdienybę, kai visi kažkur skuba, pagyvintų gėlėtas mano šalikas (kuris jau beje pradėtas ir pamažu pamažu neriamas :)). Vidury žiemos aš suprantu, kad manyje gyvena nenugalima ir nesibagianti vasara! Argi išėjus žiemą į lauką, apsiviniojus tokiu šaliku, nepakviptų vasara ar pavasariu - gražiausiais metų laikais!
Ana, labai džiaugiuosi, jog nusprendei pasidalinti savo mintimis, jausmais bei idėjomis! Jos mane tikrai sušildė:) Skaitau ir tarsi atrodo, jog kiekviename žodyje alsuoja nuoširdi meilė gyvenimui. Ir tai taip tikra. Taip nesuvaidinta. Tikiuosi, jog galėsiu čia apsilankyti ir pasisemti įkvėpimo vis dažniau ir dažniau (:
AtsakytiPanaikinti