Du kartus per metus - sausio ir birželio vidury - gyvenimas prasideda iš naujo. Tuo metu būtina paaukoti savaitę laiko, kad išmoktum gyventi iš naujo. Išmoktum džiaugtis gyvenimu ir vėl matyti mielas smulkmenas aplinkui. Per tą savaitę supranti, kiek kartais nedaug reikia iki laimės. Maži jaukūs darbeliai, papraščiausia buitis gali suteikti tiek daug džiaugsmo. Gėlių laistymas, valgio gaminimas, indų plovimas, šiukšlių išnešimas, lovos klojimas - atrodo, tam reikia tiek nedaug laiko, tačiau kartais to "nedaug" tikrai trūksta...
Pirmosios dienos slinko lėtai.
Jau trečiadienį, vietoj ilgo drybsojimo lovoje, atsikėliau 8 valandą ryto. Kaip ne keista, labai lengvai pakilau iš lovos. Įsijungiau televizorių ir, net nepusryčiavusi, kibau įgyvendinti savo kūrybinių idėjų.
Vakare išlėkiau pasivaikščioti su drauge. Iš tikrųjų, tai turėjo būti trumpas pasivaikščiojimas, tačiau kelyje pasipainiojo mano mylimas 46 autobusas. Įsėdome. Neturėjome konkretaus tikslo, kur važiuosime: jei važiuodamos nesugalvosime, kur išlipti, grįšime atgal namo. Kur išlipti sugalvojome! Iššokome iš autobuso prie Pedagoginio, nusileidome žemyn ir palei upę traukėme Žveryno link. Kaip visada, sutikome keletą "įdomių" personų - tokie pasivaikščiojimai niekada nepraeina be nuotykių.
Galų gale priejome stadioną netoli Vingio parko. Įėjome pro vartelius, atsisėdome ant suoliuko ir gerą valandą stebėjome žaidžiančius futbolininkus, stebėjome nuo Baltojo tilto kylančius ir tolstančius oro balionus. Buvau pasiilgusi tokių ramių pasisedėjimų. Nors niekada, kad ir kiek darbų būtų užgriuvę, neatsisakau tokių mielų susitikimų, tačiau jausmas visai kitoks, kai žinai, jog namie nelaukia joks nepabaigtas darbas.
Buvo ypatingai ramu, ypatingai jauku ir miela.
Ar šią gėlėtą maikutę nusinėrei pati? (:
AtsakytiPanaikintiAtspėjai :)))
AtsakytiPanaikinti