SUKNELĖS.

Žadėtosios suknelės, kurios gimė šią vasarą. Džiaugiuosi, kad atradau šią vasarą laiko kurti ir nepasidaviau rutinai "darbas, namai, darbas,...". Nenorėjau, kad mano gyvenimas tik tuo ir apsiribotų, todėl grįžusi namo išsitraukdavau siūlus, vąšelį, medžiagas ir kurdavau, kartais tai užtrukdavo iki pusės nakties. Gautas rezultatas visada kompensuodavo miego trukūmą. Be to, kadangi dirbau aukle, visada turėjau laiko pietų miegui.

Pirmosios suknelės idėja kilo jau seniai, tačiau neturėjau tinkamo audinio arba sijono, nes būtent iš sijono ir yra padaryta ši suknelė. Kažkada su drauge ir jos mama nuėjome į dėvėtų drabužių parduotuvę ir radau ten nuostabų sijoną už kelis litus. Aišku, kaip ir visada, man labai patiko medžiaga ir raštas. Pastebėjau, kad vis dažniau perku drabužius dėl medžiagos, spalvos, rašto, kartais net nepasimatavusi. Arba pamatau rūbą ir iš karto kyla mintis, ką iš jo galima sukurti, ką ir kaip perdaryti, persiūti. Kalbant apie suknelę, pirminis sumanymas turėjo atrodyti visai kitaip, tačiau kūrybos proceso metu aš dažnai kažką koreguoju, kartais labai kardinaliai. Taip nutiko ir šį kartą. Galūtinis variantas man labai patinka, didžiuojuosi savimi.

Antroji suknelė brendo labai ilgai. Sumanymas kilo turbūt prieš metus, tačiau tik neseniai nusipirkau siūlų, kad galėčiau nunerti gėles. Suknelė sukurta iš sijono, kurį man pasiuvo krikštamotė, bet jis šešis metus gulėjo spintoje, buvau jį užsidėjusi tik kelis kartus. Dabar jis sulaukė savojo laiko ir virto puikia suknele. Vis dažniau įsitikinu, kad viskam yra savas laikas, kantriai palaukus jis ateina.

Ch. C.