Vasaros kronika.

Šiandien pirmą kartą suvokiau, kad jau rugsėjis ir atėjo ruduo. Trys šios vasaros mėnesiai prabėgo žaibiškai. Negalėčiau pasakyti, kad nuveikiau labai daug smagių dalykų, dirbau, todėl laisvo laiko turėjau labai mažai, niekur nebuvau išvažiavusi atostogauti. Vienintelė mano kelionė - plaukimas baidarėmis Dubysa. Tai buvo kelios smagios dienos su artimais draugais. Pabuvojome Kėdainiuose, prie Kauno marių (kur labai dvokė, todėl labai greitai iš ten pasprukome, tačiau visvien spėjau pririnkti kelias saujas kriaulių, iš kurių planuoju pasidaryti vėrinį. Dar neįsivaizduoju kokį, bet žinau, kad bus nuostabus), pasivaikščiojimas po Elektrėnus ir maudynės Elektrėnų tvenkinyje. Tiek daug įspūdžių!

Prisiminusi vasarą, jaučiu, kad išnaudojau kiekvieną jos akimirką. Vėl prisiminiau, ką reiškia būti laiminga - tą jausmą kai jauti, kad niekas negali būti geriau negu yra, kad turi šalia savęs viską, ko tau dabar reikia. Ir dar kartą įsitikinau, kad tam visai nereikia daug pinigų, brangių daiktų, prestižinio ir gerai apmokamo darbo. Dėja, kad būtum laimingas ne visada reikalinga ir antroji pusė. Negalėčiau pasakyti, kad man šiuo metu trūksta mylimojo.

Šią vasarą mano galvoje kilo daugybė įdėjų: drabužiai, papuošalai vienas po kito vis plaukė plaukė ir plaukė. Dėja, vienintelis dalykas, kurio trūko tai laikas. Stengiausi išnaudoti kiekvieną akimirką, tačiau įgyvendinti idėjas daug sunkiau negu sugalvoti. Vis dėlto sukūriau dvi nuostabias sukneles. Vieną iš sijono už 2 litus iš dėvėtų drabužių parduotuvės, kita iš sijono, kuris 6 metus gulėjo spintoje, buvau jį užsidėjusi tik porą kartų, man jį kažkada pasiuvo krikštamotė. Ir papuošalai... labai daug papuošalų. 

Tikiuosi, greitai įkelti nuotraukas visų šią vasarą sukurtų grožybių.

Įstojau į profesinę mokyklą, pagaliau mokysiuos siūti. Svajonės pildosi! Kai man pasakė, kad galbūt grupė nesusirinks nuliūdau, bet kad ir kaip sunku buvo, pradėjau planuoti gyvenimą toliau.. Buvo sunku, nes nesugalvodavau ko griebtis. Žinojau tik kad noriu siūti, kurti drabužius ir papuošalus. O pirmadienį kai man paskambino ir pakvietė atnešti dokumentus, nes yra daug norinčių stoti į siūvėjo specialybę, negalėjau patikėti - padėjusi ragelį dar pusvalandį sėdėjau išsišiepusi iš laimės. Trūksta žodžių apsakyti savo džiaugsmą!

Ch. C.