Dienos slenka lėtai, jaukiai, maloniai. Aš, mano mylimi žmonės, mano pomėgiai, mano mintys ir jausmai.
Nerūpestingai prie ežero praleistos dienos, plaukiojimas valtele, kojų mirkymas žalsvame vandenyje - ko daugiau norėti baigiantis vasarai.
Juokai apie ėjimą į kiekvieną susitikimą su draugais su vis nauju apdaru beveik tampa realybe. Sumąstau naują drabužį, per kelias dienas ji pasidarau ir taip kiekvieną kartą atrodau vis kitaip. Tokiu tempu mano drabužių spintoje greitai visai neliks vietos, turint omeny, kad jau dabar kai kuriuos drabužius būtina grūste grūsti. O kiek idėjų dar knibžda mano galvoje, kiek nupiešta sąsiuviniuose. O kiek dar nesugalvota!
Naujausias mano užsiemimas - skaros. Skaros - tokios, su kokiomis mūsų močiūtės vaikšto į bažnyčią. Margos, gelėtos, ryškios.
 | |
| "Kas turi ką prisiminti, tas gyvena du kartus." /F. Magnani/ |
Kaip viskas prasidėjo... Antradienį netyčia teko nuvažiuoti su draugėmis į Gariūnus. Tenai mielas kinietis prekiavo būtent tokiomi - mano išsvajotosiomis - skaromis. Ir tik po 2 Lt. Pasaka! Toooks pasirinkimas, tiek spalvų, raštų, dydžių. Jau kelis mėnesius svajojau tokių prisipirkti, tad šįkart man baisiai pasisekė. Nusipirkau keturias. Suplanavau, kad iš dviejų "pasigaminsiu" palaidinę, o iš kitų dviejų - sijoną, apie kurį taip svajojau.
Viskas padaryta! Šiandien baigiau sijoną ir nekantraudama jį apsimoviau su draugėmis lėkdama prie Žaliųjų Ežerų. Nuostabu!
Džiaugiuosi, be galo džiaugiuosi, kad šią vasarą galiu kurti, kad nereikia nežinia kur ieškoti įkvepimo. Mintys, įdėjos, norai patys ateina. Belieka tik spėti viską užrašyti, o vėliau įgyvendinti. 
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą