2011 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis

(mylėti) IR (gyventi).


I'm a Supergirl. Supergirls don't cry. Supergirls just fly. 

(Ne)laukti, (ne)bijoti, (ne)sidrovėti, (ne)dvejoti, (ne)liūdėti, (ne)sikankinti, (ne)pykti, (ne)nusisukti, (ne)nuleisti akių, (ne)sigėdyti, (ne)sigailėti, (ne)vengti, (ne)klysti, (ne)bėgti, (ne)pykti.

Mane taip dažnai aplanko jausmas, kad tai, ką galiu paliesti ranka, pabaksnoti kiekvienu rankos pirštu, sugriebti,  įžnybti, suspausti, paglostyti, priglausti, yra labiau tolima negu artima. Tiek tolima, kad neužtektų nei perplaukti devynių jūrų nei įkopti į devynis kalnus. Toliau negu toli. Taip tolima lyg stovinčius priešais save du žmonės skirtų Didžioji kinų siena. Lyg vienas stovėtų jos pradžioje, o kitas pabaigoje ir net įveikę tuos beveik 9 tūkstančius kilometrų visai prie savęs nepriartėtų. O prisilietimai būtų tušti, beverčiai, beprasmiai - pirštai bejausmiai. O žvelgiančios į save akys be liepsnos.
Lyg stovėčiau Everesto papedeje, o jis būtų įkopęs į kalno viršūnę. Aš kopčiau, atiduočiau visas jėgas, bet atsidūrčiau labiau toli negu arti, tarsi eičiau ne į priekį, o bėgčiau atgal. Lyg kalnas vis statėtų ir aukštėtų, tikslas toltų ir galiausiai visiškai pranyktų. Lyg miražas. Matau, einu link jo, tiesiu ranką, o jis pradingsta be pėdsako.
Kartais žiūriu į akis, jos žiūri į mane, o tarp mūsų bedugnė. Žiūrėti į akis ir nematyti jose nieko - kristi į bedugnę ir neatsibusti. Jausti kvepavimą, kuris nepriartėja. Užuosti kvapą, kuris manęs net nepasiekia, kažkur išsisklaido.
Kartais noriu būti toli, kad jausčiausi arti. Toli, kad negalėčiau žiūrėti į akis, kurių nepasiekiu, negalėčiau paliesti, negalėčiau jausti kvepavimo, neužuosčiau kvapo. Kad atrodytų arti: ne devynios jūros, o devynios stotelės, ne devyni kalnai, o devyni aukštai. Noriu nematyti, kad galėčiau prisiminti ir pasijausti arčiau negu toli.

Jausti, kvepuoti, įkvėpti giliai, atsimerkti, matyti, girdėti, šypsotis, svajoti, mylėti, laukti, tikėtis, eiti į priekį, džiaugtis, šypsotis, atsibusti.

Visame tikriausias "IR". Visa kita keičiasi, pradingsta ir vėl atsiranda, pabėga ir vėl grįžta, nutolsta ir vėl priartėja... Niekada nebūna tikra, artima ir sava. Niekada nebūna mano...




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą