Žalia ir taškuota.

Kad ir kaip nemėgčiau sovojo gimtadienio, privalau pripažinti - džiaugiuosi, kad gimtadieniai būna. Ypatingai džiugu, kai dovanų rišimo juosteles galiu panaudoti, kai susigalvoju pasidaryti naujus auskarus ar karolius. Šį kartą taip ir buvo. Norėdama kokio nors šmaikštaus elemento auskarams, prisiminiau šio gimtadienio žalsvą juostelę tamsiai žaliais taškiukais.  Ir ko tik nesusigalvoja kai kurie bent kiek fantazijos turintys žmonės, kai juos aplanko įkvėpimas. 

Mano numylėtoji žalia spalva. Ji man taip patinka, tačiau mano spintoje jos taip trūksta. Žalia man asocijuojasi su gyvybe, su pavasariu, kai viskas - visa gamta - atsibunda naujam gyvenimui. Nutirpsta sniegas, sprogsta pumpurai, skleidžiasi pirmieji medžių lapai, žydi pirmosios gėlės. Nuvažiavusi į kaimą ankstyvą pavasarį, atsistoju kur nors vidury laukų, giliai įkvepiu ir jaučiu plaučiuose gyvenimą, gyvybę, naują pradžią...

Mūza manęs neapleidžia jau gerą savaitę. Auskarai, karoliai, žiedai, skaros, sijonai, kelnės. Jeigu ne poreikis karts nuo karto pailsėti ir numigti, bei kiti reikalai, manau, galėčiau be perstojo ką nors kurti.
Man tai patinka. Visiškas atsiribojimas nuo mane supančio pasaulio. Nieko negirdžiu, nematau, jokios mintys nelenda į galvą. Drįstu tai pavadinti savotiška "meditacija".