2011 m. spalio 12 d., trečiadienis

Pamokos.

Pirmadienį, skaitydama R. Žaržojutės  straipsnį "Mažojo Princo pamokos", prisiminiau šią ištrauką:
"Jei žmogus, mokydamasis įvairių dalykų, vieną po kito juos užrašytų, galų gale turėtų pilną sąrašą išmoktinų dalykų, kurį bet kada galėtų paskaityti ir papildyti, pasinaudoti atsiradus atminties spragoms." [Alessandro Baricco "Aistrų pilys"]
Susimąsčiau, kiek daug dalykų per gyvenimą išmokstame ir to neprisimename ir tik apie tai perskaitę ar išgirdę,  suprantame, jog jau seniai tą žinojome. Mintis užsirašinėti išmoktus dalykus jau tada, prieš porą metų, kai skaičiau "Aistrų pilis", man pasirodė geniali. Įspūdingai atrodė virš tūkstančio dalykų sąrašas. Iš tikrųjų nesusimąstome, jog galima išmokti tiek daug. Tąčiau tai visai paprasta - tereikia pasiryžti kiekvieną dieną atrasti kažką naujo, tai užrašyti ir skaičiuoti. Per savaitę - 7 nauji dalykai, per mėnesį - 30, per metus 365, o po trejetos metų - jau virš 1000. Tačiau taip niekada ir neprisiruočiau pradėti to sąrašo... iki šio pirmadienio. Sugalvojau, kad noriu įprasminti kiekvieną nugyventą dieną. O kaip geriau tai padaryti, jei ne užrašant tai, ką per ją išmokau ar prisiminiau jau seniai mokanti.

1."Kad ir koks vingiuotas būtų kelias, vedantis kito žmogaus link, juo verta eiti. Ne tik dėl to, kad kelionė įdomi, bet ir todėl, kad ji niekada nesibaigia." [R. Žaržojutė]
"Reikia būti labai kantriam, - tarė lapė. - Iš pradžių atsisėsi ant žolės, va šitaip, truputi toliau nuo manęs. Aš į tavę žiūrėsiu akies krašteliu ir tu nieko nesakysi. (...) Bet tu galėsi kasdien atsisėsti vis arčiau..." ["Mažasis Princas"]
Kantrybė.Visada vertinau kantrumą. Tikriausiai dėl to nepasiduodu vingiuotame kelyje ir nenusuku į šoną. Atsisėdu vis arčiau, tikėdamasi, kad kada nors tas "arčiau" virs į "kartu".


2."Mums labai pratinka viską spręsti, daryti, organizuoti, apie viską ir už visus pagalvoti ir apskritai - sudėlioti viską į vietas. Tai sekina. Gal kur kas mažiau sekintų, jei kitiems paliktumėme daugiau laisvės? Je labiau pasitikėtumėme bendradarbiais, draugais, vaikais, jei gėlėms sode leistumėme augti taip, kaip joms norisi, o naminiams gyvūnams - loti ar kniaukti, kada tik jiems tai šauna į galvą?.. Juk kad ir kiek mes stengtumėmes viską suorganizuoti pagal save, pasaulis vistiek suksis kaip sukęsis." [R. Žaržojutė]
Yra žmonių, kurie taip labai įsitikinę savo teisumu ir taip smarkiai susitelkę ties tuo, kas jiems yra gerai, kas jiems yra priimtina, kad neįsivaizduoja, jog kai kuriuos dalykus galima daryti visai kitaip. Ir darant "kitaip" gaunamas lygiai toks pat geras rezultatas. Kai kuriems atrodo, jog jei darai ne tai, ką jie daro, elgiesi blogai. Jei eini ne ten, kur eina jie, irgi blogai darai. Jei tave erzina kitų elgesys, kalta ne tavo bloga nuotaika, o  jų poelgiai,  jie nepagalvoja apie kitus. Kodėl negalėtume nepykti ant močiūtės, kurį netyčia, bijodama nugriūti troleibuse, kažkam įspyrė alkūne, kodėl negalėtume nekreipti dėmesio į garsiai mobiliuoju telefonu kalbantį vyrą. Kartais galėtume nutylėti savo nepasitenkinimą, tiesiog nusišypsoti, pasidžiaugti kito laisve.
Laisvės daryti ką noriu, kur noriu, kada noriu, kaip noriu ir su kuo noriu paskutiniu metu man labai trūksta. Klausimai, pastabos, komentarai... Kartais vargina ir per didelis rūpestis, per dažnai užduodami tie patys klausimai, nusivylimas veiduose, kai atsakai ne taip, kaip jie tikėjosi ir todėl neleidai jiems pasijausti teisiems.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą