Kad ir kaip būčiau aptingusi, kad ir kaip nenorėčiau plautis galvos, šukuotis, dažytis ar rengtis, eiti iš namų žvarbiomis popietėmis, yra žmogus, kuris visada sugeba mane iš namų traukte ištraukti. Dėkui jai. Nors ir ne visada nuotykiai baigiasi laimingai ir noriai prisimename tas akimirkas, bet būna išties smagu, tikras smagumėlis! :DŠiandien aplankėme kelias dėvėtų drabužių parduotuvėse, mat mano nuostabioji draugė nuolatos verkšlena, kad neturi kuo apsirengti, kad aš kiekvieną kartą atrodau nuostabiai stilingai net ir nesistengdama, o ji nesugeba nieko priderinti. Negaliu pasakyti kiek tame yra tiesos. Nemanau, kad visada atrodau gerai. Išeidama iš namų stengiuosi sau atrodyti gražiai, sau patikti ir jaustis patogiai. Drabužius perku dėl gražios medžiagos, gražaus kirpimo, originalumo, o deriniai tiesiog gimsta galvoje pamačius drabužį. Kartais gatvėje pastebiu tik drabužį, net neatkreipiu dėmesio į jį dėvintį žmogų. Pagalvoju - ech, kokia graži suknelė eina arba kokie originalūs batai nužingsniavo, arba nuostabus sijonas, kelnės, švarkas.
Šiandienos medžioklė buvo sėkminga. Kaip visada, nesusilaikiau neįsigijus kokio drabužio. Mano spintą papildė nuostabus švarkas, kokio seniai norėjau, o papuošalų lentyną - auskarai. Sesei nupirkau suknelę (pasirodo, kad ji seniai apie tokią svajojo) ir gražų megztuką (nustebau, kaip iki šiol jo niekas nenupirko, nes jis nuostabus!).
Su sese užkrėtėme mano draugę senų mamos drabužių nešiojimo liga. Išūžė ausis senelei ir mamai, prašydama jų jaunystės drabužių. Pasisekė, nes senelė iškapstė tikrai gerų dalykėlių :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą