Dirbu. Darbas man patinka, bent jau kolkas. Aš visada mėgau bendrauti su įvairiausiais žmonėmis, kalbėtis, padėti arba tiesiog stebėti. Patinka, kai jaunos šeimos ateina į parduotuvę. Patinka matyti, kokie jie laimingi kartu, kaip rūpinasi savo atžalomis, kaip rūpestingai renka jiems drabužėlius, prižiūri, kad niekur nenuklystų. Patinka, kaip jie rūpinasi ir vienas kitu. Patinka, kai vyras pasiūlo savo mylimąjai pasimatuoti suknelę ar kitą rūbą, kai jai sako, jog drabužis jai tinka, kai pataria, su kuo galėtų jį vilkėti.
Mokausi. Arba tiksliau nesimokau, kažkur skrajoju, svajoju, nuobodžiauju, žiovauju kas penkias minutes. Žodžiu, nieko naujo.
Susitinku su draugais. Kad ir kaip būčiau pavargusi šio malonumo neatsisakau. Patinka, matyti kiekvieno šypseną, kasikalbėti, paklausti kaip sekasi, stipriai apkabinti, bakštelti į skruostą bučinuką. Ir nors paskutiniu metu susitikimai - tai triukšmingas krepšinio žiūrėjimas, man patinka stebėti juos rėkiančius, pašokančius nuo kėdžių ir besigriebiančius už galvų po kiekvienos nesekmės, plojančius, kai Lietuvos krepšininkai įmeta į krepšį, šokančius vienas kitam į glėbį, kai laimime.
Kuriu. Kiekvieną laisvą minutėlę stengiuosi išnaudoti rankdarbiams: kai atsikeliu per anksti ir susiruošusi į darbą turiu dar 15 laisvų minučių, kai vakarais įsijungiu televizorių, pasidomėti kas dedasi pasaulyje, kai tiesiog ilsiuosi - rankdarbiai man yra poilsis.
Lieknėju. Bent jau taip rodo mano svarstyklės. Lieknėju ne tiek savo noru, kiek dėl įtempto gyvenimo ritmo. Džiaugiuosi, nors niekada per daug nesisskundžiau savo išvaizda, man netrukdė nė vienas papildomas kilogramas. Visada jaučiausi ir jaučiuosi graži, žavi ir nuostabi. Gero žmogaus turi būti daug. Myliu save, man brangus žmonės irgi mane myli - o tai svarbiausia. :)))
Dar lašelis šių ir praeitų metų Varšuvos. Ramūs pasivaiksčiojimai senamiesčiu mane visada žavėjo.
O kas gelbėja nuo nuovargio darbe ir įkvepia toliau šypsotis - nauji pirkiniai. Šiandieniniai mano vaistai - nauja geltona suknelė ir nauji trumpi šortukai. Vis dėlto drabužiai yra mano silpnybė. Matyt, darbas prekybos centre, kuriame įsikūrusi viena mano mėgstamiausių parduotuvių, bus nuostolingas. :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą