Taip! Aš, išrankioji, pagaliau susiradau darbą. Darbą, kuris, manau, man patiks. Darbą, kurį galiu suderinti su studijomis ir dėl kurio mano mokslai, manau, per daug nenukentėtų. Darbą, kuris, be šiokio tokio uždarbio, atneš man ir gana daug "laisvo laiko", per kurį galėsiu vėl prisijaukinti savo senuosius pomėgius - piešimą ir knygų skaitymą.
Kodėl "laisvo laiko"? Šiek tiek paradoksalu apie darbą kalbėti kaip apie laisvalaikį. Tačiau... Pirkėjų labai mažai. Šiandien per tris pirmąsias darbo valandas atėjo gal penki žmonės, iš kurių tik vienas kažką nusipirko. Jei taip bus visada, kiekvieną dieną galėsiu daryti bet ką. Piešti, rašyti, kurti drabužius, skaityti, netgi mokytis :)
Manau, radau tokį darbą, kuris atitiko pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos rinkausi kur siųsti CV, o kur ne. Galiu derinti su studijomis, lieka ir laisvo laiko, kurį galiu praleisti su draugais. Tikrai rasiu laisvą vakarą, kai galėsiu ištrūkti kur nors į miestą su draugais, gurkštelti vynelio ar alaus, nueiti į klubą.
Dedu daug vilčių, ir tai savotiškai baugina.Ne visada pavyksta įgyvendinti tai, ką planuoju ir ne visada planai nenueina šuniui ant uodegos. Vis dėlto galiu tvirtai pasakyti, kad džiaugiuosi susiradusi darbą. Kad ir kiek bijojau pirmosiomis darbo minutėmis, džiaugiuosi.
Seniai jaučiau, kad darbas ir savo pastangomis uždirbti pinigai yra tai, ko man trūko iki pilnesnės laimės. Sunku buvo matyti, kaip tėvai suduria galą su galu, dirba ir dar mane išlaiko. Sunku buvo ir man riboti savo išlaidas, atsisakyti kai kurių pirkinių ar pramogų. Deja, turiu silpnybę kai kuriems daiktams :D Be galo sunku buvo išmesti iš galvos daiktą, kuris vos jį pamačius įstrigdavo mano galvoje ilgam ir neduodavo ramybes, jei jo nenusipirkdavau. Be to, tikiu, kad dabar galėsiu daugiau laiko ir pastangų skirti tokiems savo pomėgiams, kaip aksesuarų gamyba. Galėsiu įsigyti daugiau medžiagų, turėsiu daug laisvo laiko prisijaukinti kūrybos mūzą.
Iš tikrųjų, kad ir kaip džiaugčiausi, sunku save įsivaizduoti praleidžiant dienas ir savaitgalius kitaip. Beveik nebus kada važinėti į kaimą, aplankyt senelių. Nebus laiko paprastam televizoriaus žiūrėjimui, beprasmiam bimbinėjimui ant sofos. Bet tai iš esmės gerai - gyvenimas skirtas ne tam, kad jį švaistytum.
DŽIAUGIUOSI <sun>
Nuotraukos iš Varšuvos. Šių metų liepa. Kaip man patinka išvažiuoti į kitą miestą, kur manęs niekas nepažįsta, ir būti DAUGIAU NEI SAVIMI.
Kodėl "laisvo laiko"? Šiek tiek paradoksalu apie darbą kalbėti kaip apie laisvalaikį. Tačiau... Pirkėjų labai mažai. Šiandien per tris pirmąsias darbo valandas atėjo gal penki žmonės, iš kurių tik vienas kažką nusipirko. Jei taip bus visada, kiekvieną dieną galėsiu daryti bet ką. Piešti, rašyti, kurti drabužius, skaityti, netgi mokytis :)
Manau, radau tokį darbą, kuris atitiko pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos rinkausi kur siųsti CV, o kur ne. Galiu derinti su studijomis, lieka ir laisvo laiko, kurį galiu praleisti su draugais. Tikrai rasiu laisvą vakarą, kai galėsiu ištrūkti kur nors į miestą su draugais, gurkštelti vynelio ar alaus, nueiti į klubą.
Dedu daug vilčių, ir tai savotiškai baugina.Ne visada pavyksta įgyvendinti tai, ką planuoju ir ne visada planai nenueina šuniui ant uodegos. Vis dėlto galiu tvirtai pasakyti, kad džiaugiuosi susiradusi darbą. Kad ir kiek bijojau pirmosiomis darbo minutėmis, džiaugiuosi.
Seniai jaučiau, kad darbas ir savo pastangomis uždirbti pinigai yra tai, ko man trūko iki pilnesnės laimės. Sunku buvo matyti, kaip tėvai suduria galą su galu, dirba ir dar mane išlaiko. Sunku buvo ir man riboti savo išlaidas, atsisakyti kai kurių pirkinių ar pramogų. Deja, turiu silpnybę kai kuriems daiktams :D Be galo sunku buvo išmesti iš galvos daiktą, kuris vos jį pamačius įstrigdavo mano galvoje ilgam ir neduodavo ramybes, jei jo nenusipirkdavau. Be to, tikiu, kad dabar galėsiu daugiau laiko ir pastangų skirti tokiems savo pomėgiams, kaip aksesuarų gamyba. Galėsiu įsigyti daugiau medžiagų, turėsiu daug laisvo laiko prisijaukinti kūrybos mūzą.
Iš tikrųjų, kad ir kaip džiaugčiausi, sunku save įsivaizduoti praleidžiant dienas ir savaitgalius kitaip. Beveik nebus kada važinėti į kaimą, aplankyt senelių. Nebus laiko paprastam televizoriaus žiūrėjimui, beprasmiam bimbinėjimui ant sofos. Bet tai iš esmės gerai - gyvenimas skirtas ne tam, kad jį švaistytum.
DŽIAUGIUOSI <sun>
Nuotraukos iš Varšuvos. Šių metų liepa. Kaip man patinka išvažiuoti į kitą miestą, kur manęs niekas nepažįsta, ir būti DAUGIAU NEI SAVIMI.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą